Leia Theater menas xD

Buvo šviesus šeštadienio rytas. Rosali sėdėjo prie stalo ir ruošė chemijos namų darbus. Jai chemija buvo mėgstamiausia pamoka. Tik per chemijos pamokas ji nesvajodavo. Kitos pamokos jau strodė nuodžios.
Rosali užvertė vadovėlį ir atsisstojo. Tada susidėjo knygas, reikalingas pimadienio pamokoms, į kuprinę. Tada nuėjo prie spintos ir pasiėmė knygą "Saulės mėnuo" ir atsigulusi ant lovos ėmė skaityti.Staiga suskanbo telefonas. Rosali atsistojo ir nuėjo atsiliepti.
- Smith butas - tarė pakėlusi ragelį
- Sveika Rosali, čia Eimė. Pagaliau sinojau tavo numerį. Nuo tada kai išvykai visa klasė tavęs pasiilgo.
- Nemanau, kad taip visi ir pasiilgo. Kaip sužinojai mano numerį? - paklausė Rosali.
- Sužinojau tavo mamos darbo numerį. Tad jai ir paskambinau ir ji padiktavo tavo numerį. - Linkmai tarė Eimė
- Aišku. - tarė Rosali ir šyptelėjo. - Kaip jūms ten klasėje sekasi? - pasidomėjo.
- Nieko naujo. Tik Kalėdiniam vaidinimui labai trūko tavi įdėjų. - nusijuokė Eimė
- Kagi. Jūms teks išsiversti be manęs
- Gerai. Dabar turiu jau eiti. Susitinku su Tomu.
- Tai vis dėlto susitaikėte?
- Taip susitaikėme. Beje Lukas prašo tau perduoti linkėjimus - tarė Eimė. Lukas buvo žmogus kuriuo Rosali visada pasitikėdavo.
- Dėkui. Tai iki
- Iki - tarė Eimė. Tada Rosali padėjo ragelį ir atsiduso. Lukas. Jai jis visuomet patiko. Tada Rosali nuėjo ir vėl ėmė skaityti knygą.

2 skyrius ((xD))

Buvo šeštadienio popietė. Rosali vis dar tebeskaitė. Tačiau pusės nesuprato ką skaito, nes jos mintys sukosi ties Luku. Ji nebesugebėdama vaidinti skaitančios užvertė knygą ir atsiduso.
- Kodėl aš tiek daug apie jį galvoju? -uždavė sau klausimą Rosali. Tada nulipo nuo lovos ir paėmusi knygą ją padėjo į vietą. Tada nuėjo į virtuvę. Ten į stiklinę įsipylė šaltų obuolių sulčių. Ir įsidėjo šiaudelį. Tačiau gert negėrė. Nutarė paskambinti Lukui. Mintis buvo beprotoška, bet vis dėlto bus ką veikti. Tada ji atsistojo ir nuėjo prie telefono. Surinkusi Luko numerį ėmė laukti kol kas nors atsilieps.
- Alio? - atsiliepė mergaitiškas balsas. Luko sesuo Agota.
- Labas. Čia skambina Rosali. Tikiuosi tokią prisimeni. GAl gali pakvieti Luką? - paklausė Rosali
- Labas, Rosali. Tuojau. - Tarė Agota ir nuėjo pakviesti Luko. Rosali galvojo, gal numesti ragelį ir vaidinti jog nieko nebuvo...
- Alio - atsiliepė Lukas
- Labas, Lukai. Čia skambina Rosali - tarė ji
- O, sveika. Seniai girdėta - linksmai tarė Lukas - Kaip gera girdėti tavo balsą. Tai kaip tau ten Belgijoje sekasi? Kaip mokykla? Kaip klasiokai? - pradėjo klausinėti Lukas.
- Palauk toliau neklausinėk - tarė Rosali - Palauk kol atsakysiu į šiuos klausimus. Taigi, Belgijoje yra gražu. Oras labai geras. Nuo tada kai čia atvykau oras labai geras. Tik dėja normalios žiemos nebuvo. Sniego labai mažai buvo - tarė Rosali ir ėmė paasakoti toliau - Mokykla gera. Tik joje labai trūksta mūsų klasės dvasios - nusijuokia Rosali - Klasiokai visai pakenčiami. Šeip bendrauju su visais. Ir visi labai gerai įvertino mano sukurtą kalėdinį vaidinimą - nusijuokė Rosali. Lukas jai pritarė.
- Mūsų klasės vaidinimas buvo sumautas. Juk aš galvojau - tarė Lukas
- Kodėl? Tu juk gerai sugalvoji - nusistebėjo Rosali
- Tema buvo labai kvaila - pasakė Lukas
- Kokia? - pasidomėjo Ros
- Penkiasdešimt šeštas amžius. Labai kvaila tema.
- Mūsų tema buvo "Žalia". Pavadinimas temos skamba kvailai. Bet vaidinimas buvo nuostabus. - pasigyrė Rosali
- Kitą kartą skambinsiu tau ir pasiūlysi ką vaidinti - tarė Lukas
- Su mielu noru
- Taigi... Ką veiki?
- Šnekuosi su tavimi - nusijuokė Rosali - neseniai knygą skaičiau. O adr prieštai Chemiją dariau.
- Aš namų darbus irgi padariau. - pasako Lukas - Na gerai. Turiu eiti - priduria
- Gerai - Taria Rosali - Dar kada paskambink, jeigu ko reikės
- Žinoma, su didžiausiu malonumu - taria linksmai Lukas - Tai iki
- Iki - atsisveikina Rosali. Jai taip gera, kad Lukas jos neužmiršo ir laisvai su šnekasi