uvo šviesus šeštadienio rytas. Rosali sėdėjo prie stalo ir ruošė chemijos namų darbus. Jai chemija buvo mėgstamiausia pamoka. Tik per chemijos pamokas ji nesvajodavo. Kitos pamokos jau strodė nuodžios.
Rosali užvertė vadovėlį ir atsisstojo. Tada susidėjo knygas, reikalingas pimadienio pamokoms, į kuprinę. Tada nuėjo prie spintos ir pasiėmė knygą "Saulės mėnuo" ir atsigulusi ant lovos ėmė skaityti.Staiga suskanbo telefonas. Rosali atsistojo ir nuėjo atsiliepti.
- Smith butas - tarė pakėlusi ragelį
- Sveika Rosali, čia Eimė. Pagaliau sinojau tavo numerį. Nuo tada kai išvykai visa klasė tavęs pasiilgo.
- Nemanau, kad taip visi ir pasiilgo. Kaip sužinojai mano numerį? - paklausė Rosali.
- Sužinojau tavo mamos darbo numerį. Tad jai ir paskambinau ir ji padiktavo tavo numerį. - Linkmai tarė Eimė
- Aišku. - tarė Rosali ir šyptelėjo. - Kaip jūms ten klasėje sekasi? - pasidomėjo.
- Nieko naujo. Tik Kalėdiniam vaidinimui labai trūko tavi įdėjų. - nusijuokė Eimė
- Kagi. Jūms teks išsiversti be manęs
- Gerai. Dabar turiu jau eiti. Susitinku su Tomu.
- Tai vis dėlto susitaikėte?
- Taip susitaikėme. Beje Lukas prašo tau perduoti linkėjimus - tarė Eimė. Lukas buvo žmogus kuriuo Rosali visada pasitikėdavo.
- Dėkui. Tai iki
- Iki - tarė Eimė. Tada Rosali padėjo ragelį ir atsiduso. Lukas. Jai jis visuomet patiko. Tada Rosali nuėjo ir vėl ėmė skaityti knygą.